tukti

tukti
1 tùkti, tuñka (-sta), -o intr. K, J 1. SD1183, SD370, Lex111, Q650, R, Sut, N, K, M, J, L, Š, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ riebėti, storėti: Labai daug valgo, tai ir tuñka žmogus Grnk. I kiaulės nu sėtinių gerai tuñka Pln. Kiek būdavo gilių, kaip kiaulėms būdavo gerai, tùkdavo nu tų gilių Kv. Gyvates sudžiovina ir duoda arkliam, kiaulėm, kad tuktų LTR(Ldvn). Žirniai meitėliam del mėsos gerai – tuñka meitėliai Žln. Ana iš dykumo tuñka Žl. O kad jie pagiryj užpuola kaimenę linksmą, tai nesirūpin, ar liesa, ar tùkusi kiaulė K.Donel. ^ Bėga vilkas – tunka vilkas, stova vilkas – džiūna (lysta) vilkas S.Dauk. Guli vilkas – džiūsta vilkas, bėga vilkas – tunka vilkas MTtIII32. Tunka ožys prakeikiamas MŽ. Gaspadoriaus akimi gyvuliai tuñka TŽIII382. Šuva loja – vilkas tuñka Pls. Per paslą nei vilkas netunka LMD(Lzd). Nežinai, žmogau, nuo ko tunki PPr394. Nežinai, nu ko tunką̃s: žmogui par amžių reik pudą žemės suvalgyt – teip seniejai šnekėdavo Erž. Avelė bėgdama tuñka (ritė) Užp. Kas nepenimas tunka? (ledas) PrLXVII10, SchL60.
tuktinaĩ adv. NdŽ, KŽ: Tektinai (mistinai), ne tuktinai PrLXVII23, B894. Ne tuktinaĩ, bet mistinai K; MŽ, N. Ne tuktinaĩ, bet mistinai kad būtų pavalgyti Lk. ║ prk. tarpti, klestėti: Dūšia apste visų malonių dvasiškų tunka DP267.
2. skresti, trauktis: Plūgas neina gerai, tuñka Vgr. Nusiprausė, neišpylė [v]andenio ir tùksta bliūdas Ob. Pradėjo tokios baltymės tùkti puode iš vidaus Up. \ tukti; aptukti; įtukti; ištukti; nutukti; patukti; pertukti; pratukti; pritukti; sutukti; užtukti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • tukti — tùkti vksm. Ji̇̀s pradėjo tùkti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • tukti — 2 ×tùkti, tuñka (tuñkma, tuñksma), o (brus. тyxнyть) intr. plėkti, šusti: Tiej miltai jau tùkt pradeda Plm. Sudrėgo grūdai i pradėjo tùkt Plm …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tukti — 3 tùkti, a, ė intr. LzŽ dingti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Thigh — (th[imac]), n. [OE. thi, [thorn]ih, [thorn]eh, AS. [thorn]e[ o]h; akin to OFries. thiach, D. dij, dije, OHG. dioh, thioh, Icel. [thorn]j[=o] thigh, rump, and probably to Lith. taukas fat of animals, tukti to become fat, Russ. tuke fat of animals …   The Collaborative International Dictionary of English

  • Thigh bone — Thigh Thigh (th[imac]), n. [OE. thi, [thorn]ih, [thorn]eh, AS. [thorn]e[ o]h; akin to OFries. thiach, D. dij, dije, OHG. dioh, thioh, Icel. [thorn]j[=o] thigh, rump, and probably to Lith. taukas fat of animals, tukti to become fat, Russ. tuke fat …   The Collaborative International Dictionary of English

  • thigh — O.E. þeoh, þeh, from P.Gmc. *theukhom (Cf. O.Fris. thiach, O.Du. thio, Du. dij, O.N. þjo, O.H.G. dioh), from PIE *teuk from root *teu to swell (Cf. Lith. taukas, O.C.S. tuku, Rus. tuku fat of animal …   Etymology dictionary

  • aptukti — 1 aptùkti intr. 1. R138, MŽ182, N, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 kiek nutukti: Šmotą jau aptùkęs penimas jautis, paršas J. Jis ne aptùkęs, ale išpūstas Skr. Paršelis jau biškį aptuko, greitai galės pjauti Pln. Jis aptukèsnis, kai buvo – visai kitas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptukti — 2 ×aptùkti intr. apgesti, apiplėkti, apšusti: Mėsa aptùko Ut. | refl.: Ūkinykai per žiemą linus (sėmenis) laiko maiše pakorę ant balkos arba aruode tokioj vietoj, kad sėmenys neapsituktų LTR(Dglš). tukti; aptukti; patukti; pratukti; pritukti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • biknėti — biknėti, ėja, ėjo intr. storėti, tukti: Į pavasarį ėmei biknėti Skr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • buinėti — ×buinėti, ėja, ėjo intr. buiniam darytis, tukti: Iš po ligos jis pradėjo buinėti Šmk. Kūnas ėmė buinėti Eig …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”